Karštas šokoladas

Labai geras receptas, kai organizmas reikalauja cukraus. Arba šaltiems žiemos vakarams. Tokią mažą ir mielą smulkmenėlę esu ir padovanojusi :)

Karštam šokoladui reikia:

50 g juodojo šokolado
150 ml pieno arba grietinėlės
Įvairių prieskonių (cinamono, gvazdikėlių, čili pipirų, vanilės ir viso kito, kas šauna į galvą)
Pabarstukų

Pieną reikia užvirti, nukelti nuo ugnies, suberti į jį norimus prieskonius ir palikti 10-15 min., kad pritrauktų. Po to pieną reikia nukošti, pastatyti ant ugnies, suberti smulkintą šokoladą ir maišant virinti, kol ištirpsta šokoladas. Gautą gėrį įpilti į puodelį ir paskaninti pabarstukais.

Šį kartą naudojau tik cinamono lazdelę ir zefyrus:) O ateityje planuoju padaryti ir tokį dalykėlį.

Beatos Šokoladainis

Šitą receptą žino turbūt visi. Aš jį naudoju visada, kai norisi ko nors skanaus, ir visaip kaip tik šauna į galvą. Originalą rasite pas Beatą, o čia parašysiu kaip darau aš.

Taigi į Šokoladainį aš dedu:
200 g juodojo šokolado
pakelį sviesto (kiekis svyruoja nuo 170 g iki 200 g)
3 kiaušinius
200 g cukraus
2 v. š. kakavos
150 g miltų
žiupsnelį druskos
ketvirtadalį šaukštelio kepimo miltelių
100 g "Rududu" (arba mėgstamų riešutų, irisų, balto ar pieniško šokolado, džiovintų vaisių ar dar kažko ko norisi tame pyrage)

Šokoladą su sviestu pasmulkinu ir išlydau  garų vonelėje.
Kol šokoladas su sviestu tirpsta išsiplaku kiaušinius su cukrumi ir atskirame dubenyje susimaišau miltus su kakava, druska ir kepimo milteliais.
Kai šokoladas su sviestu ištirpsta ir virsta vienalyte mase, truputį ją atvėsinu ir supilu į išplaktus kiaušinius. Išmaišau ir tada supilu kakavinius miltus, vėl viską išmaišau. Gautą masę supilu į skardą išklotą kepimo popieriumi ir šaukšteliu išdėlioju "Rududu". Taip pat, jau skardoje, galima išdėlioti šokolado gabalėlius, irisus ar nesmulkintus džiovintus vaisius. O smulkintus riešutus ar smulkintus džiovintus vaisius reikėtų įmaišyti į pačią tešlą.
Šokoladainį reikia kepti 170^o  orkaitėje 30 min. Iškepus Šokoladainį atvėsinti ir skanauti skanauti skanauti...

Virtiniai su mėtinėmis bulvėmis

Man tai patys skaniausi virtiniai. Receptas mano mamos močiutės. Nežinau jo atsiradimo istorijos, bet džiaugiuosi, kad mama šį receptą išsaugojus. Tikiuosi, kad ir mano vaikams šie virtiniai patiks, ir taip jie keliaus iš kartos į kartą :)

Tešlai reikia:

2 stiklinių miltų
stiklinės vandens
1 v. š. sviesto
1 kiaušinio
druskos

Įdarui reikia:

pusės kg bulvių
2 v. š. džiovintų mėtų
druskos

Iš tokio kiekio turėtų pavalgyti du žmonės. Su pakartojimu, nes nekartoti negali:)

Pirmiausia reikėtų pasiruošti bulves: jas nuplauti ir išvirti su lupenomis, o kai atvėsta - nulupti ir sumalti mėsmale. Iš bėdos galima trinti ir kaip bulvių košę, bet man tokia masė nepatinka, nes lieka bulvių gumuliukai. Į sumaltas bulves reikia sudėti smulkintas mėtas, pasūdyti ir išmaišyti.
Kol virtos bulvės vėsta galima pradėti daryti tešlą. Tešla nėra originali mamos močiutės, bet labai paprasta ir skani. Į dubenį reikia supilti verdantį vandenį ir įdėti sviestą, kai sviestas ištirpsta vandenyje - suberti 1 stiklinę miltų, įberti druskos, viską išmaišyti ir palaikyti kokias 5 min., kad pravėstų. Tada įmušti kiaušinį, supilti likusius miltus ir išminkyti tokią aksominę, malonią tarp pirštų, tąsią tešlą. Ir viskas, toliau vyksta kūrybinis darbas.
Stalą pabarstyti miltais, iškočioti tešlą, specialia forma arba stikline išspausti apskritimus, į juos dėti bulvių įdarą, užlankstyti kraštelius ir padarytus virtinius dėti į verdantį vandenį ir virti apie 5 min. t.y. kol iškils į vandens viršų.

Patiekti galima su grietine, su sviestu ar spirgučiais - kaip kam skaniau :)

Krevečių padažas

Čia tai nuostabus dalykas. Džiaugiuosi gavusi receptą. Pabandykit, pirštus nusilaižysit :p

O padažui reikia:
400 g jūros gėrybių (tinka midijos, krevetės, moliuskai arba viskas kartu)
aliejaus arba sviesto kepimui
česnako skiltelės
nedidelio svogūno
100 ml balto vyno
200 ml grietinėlės
prieskonių ir žalumynų

Svogūną reikia susmulkinti ir pakepinti aliejuje arba svieste, čia kaip kam skaniau. Po to į tą pačią keptuvę įdėti smulkintą česnako skiltelę ir dar pakepti. Tada reikia supilti vyną, truputį pavirinti, paskui supilti grietinėlę, prieskonius ir kaitinti kol padažas truputį sutirštės.
Jūros gėrybes reikia paruošti pagal jų pobūdį. Tarkim naudosim krevetes. Jei jos virtos ir šaldytos tereikia užpilti šiltu vandeniu, kad nutirptų ledas, nusausinti ir sudėjus į keptuvę su padažu pakaitinti kol sušils.
Jei krevetės su kiautu, jas reikėtų pakepinti keptuvėje su sviestu iš abiejų pusių ir tik tada sudėti į padažą.
Galutinis padažo akcentas - žalumynai. Labiausiai, manau, tinka smulkintos petražolės. Jas reikėtų dėti padažo virimo pabaigoje.

Na štai, toks paprastas tas krevečių padažas. Pili ant makaronų, ragauji ir nukeliauji į rojų :)

Naminiai makaronai

Ilgai svarsčius, kokį pirmą įrašą padaryti, idėja atėjo pati, kai to pati norėjo. Mat po ilgu svajojimų , atkalbinėjimų ir pasvarstymų įsigijau makaronų gaminimo mašinėlę. Va, tada ir nebeliko klausimų ką čia patalpinus. Bet kilo kitas klausimas, kaip tą makaroną pagaminti? Atsakymo puoliau ieškoti internete. O kiek receptų radau! Visų sudedamosios dalys aišku panašios, bet aprašymai ir komentarai buvo įvairūs. Viską reziumavus turėtum ,žmogau, suprasti, kad daryti makaronus yra sunkus darbas. Nemeluosiu, lengva nebuvo...

Taigi, mano makaronams reikėjo:

• 400 g. kvietinių miltų
• 4 kiaušinių
• druskos
• 1 v. š. alyvuogių (arba kitokio) aliejaus

P. S. Kažkur skaičiau, kad 100 g miltų reikia 1 kiaušinio. Aišku aš tą prisiminiau jau po visko, tad taupumo sumetimais į 400 g miltų įdėjau tik 3 kiaušinius. Bet žaibas į mane netrenkė, žemė neprasivėrė, vadinasi nuodėmės nepadariau. Tą įrodo ir galutinis rezultatas - naminiai makaronai lėkštėje.

Makaronų gaminimo pradžia aišku paprasta:
Nusivalai darbinį paviršių, padarai iš miltų ugnikalnį ir į jo vidų sudedi druską, aliejų ir kiaušinius. Aš viename radau du trynius :P Ir , o šventas naivume, sumasčiau apgauti pati save. Pagalvojau, kad du tryniai atstos du kiaušinius ir puoliau minkyti tešlos. O,bet, tačiau nieko nesigavo ir tą sutaupytą kiaušinį vistiek teko įmušti. Turėčiau paminėti, kad ir jis buvo dvynukas :) Tešla man gavosi kieta, tokia kaip akmuo. Išsigandau, kad man nieko nesigaus, bet darbus tęsiau. 

Tai gi, tešlą palikau pastovėti 30 min., po to tiesiog ėmiau po gabalėlį ir kočiojau su naujuoju šeimos nariu. 

Bene svarbiausiu etapu šiame gaminimo procese  man pasirodė džiovinimas, kuris man nelabai pavyko. Aš savuosius makaronus tiesiog dėjau ant stalo ir padžiovinau turbūt tik kokią valandą. Bet to pakako, kad jie spėtų prilipti prie stalo. Tad mano spagečiai gavosi “visokių formų ir ilgių” makaronais. Kadangi pirmas kartas gavosi toks brokuotas, pamaniau, kad nepakenks jei į vandenį įpilsiu aliejaus, kad makaronai nesuliptų. Nes labai bijojau, kad iš  puodo ištrauksiu didelį guzą virtos tešlos :) Nežinau ar aliejus mane išgelbėjo ar vis dėl to nesu aš jau tokia prasta makaronų gamintoja, bet po kokių 5 min. virimo makaronus iš puodo ištraukiau TOBULUS. Patiekus makaronus su krevečių ir midijų padažu niekas nepastebėjo, kad jų forma keista :)P

Ir pabaigai norėčiau pasidalinti man labai patikusia ir naudinga informaciją apie makaronus, kurią radau fraises bloge:

Makaronų pjaustymo storiai:

Ceppallini - 2 mm
Tagliolini - 3 mm
Fettuccine - 5 mm
Tagliatelle - 1 cm
Pappardelle - 2 cm
Lasagne - 8 x 30 cm